- kvailokai
- kvailókai prv. Ji̇̀s kvailókai pasi̇̀elgė.
.
.
kvailokas — kvailokas, a adj. (1) apykvailis: Jo veido išraiška buvo kvailoka rš. Vaikinas buvo truputį kvailokas rš. kvailokai adv.: Raštininkas atsakydamas paleido iš koserės neapibrėžtą, kvailokai skambantį klausimą: – A? rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pavėplai — pavėplaĩ adv. kvailokai, vėpliškai: Dažnai anas pavėplaĩ pasako Ds … Dictionary of the Lithuanian Language